bažnyčinis

bažnýčinis, -ė adj. (1) Dbč, bažnyčìnis (2) 1. BM83 žr. 2 bažnytinis 1. 2. žr. 2 bažnytinis 3: Apsivilk bažnyčìniais rūbais Ds. 3. einantis į bažnyčią ar buvęs joje: Čia bažnyčìniai žmonys eita Pln.